headerphoto

Džiudžitso istorija

Džiudžitsu, džiudžitso, Jiu-Jitsu, Ju-Jitsu (jap. jiu, ju – minkštas, lankstus, švelnus jitsu – menas, meistriškumas, žaidimas, metodas), japonų savigynos, kovos sistema, paremta anatominėmis žiniomis. Daugiausia naudojami skausmingi raumenų paspaudimai ir sąnarių išsukimai, Džiudžitso minimas ankstyvaisiais viduramžiais kaip slaptas samurajų ginklas; iki 15 a. mokytis Džiudžitso buvo leidžiama tik samurajų luomo vyrams. 18 a. Japonijoje buvo iki 900 įvairių Džiudžitso mokyklų. Po 1886 Japonijoje paplitus dziudo (supaprastintam ir sutrumpintam Džiudžitso technikos variantui) Džiudžitso liko elitiniu kovos menu. Europoje Džiudžitso paplito po I pasaulinio karo, plačiau pasaulyje 20 a. 6 dešimtmetyje. Labiausiai paplitusios Džiudžitso rūšys: kovos būdai, leidžiantys kovoti su keliais ginkluotais ar beginkliais priešininkais (naudojami gynybos elementai: išlaikymai, smaugimas, smūgiai į jautrias kūno vietas); kovos technikos elementai naudojant: tradicinį japonišką kardą (kataną; dar gali būti naudojamas peilis, saja, naginata), keturių dydžių lazdas, įvairių ilgių virves (suveržiant kaklą, surišant rankas ar kojas), rankų ir kojų pirštų skausmingus poveikius (laužimus, sukimus).

Neatskiriama Džiudžitso kovos dalis yra kobudo (jp. 古武道) pažodžiui verčiama kaip: ko 古 senas, senovės bu 武 karinis, kovos do 道 kelias, menas. Kobudo – gynybos veiksmai įvairiais tradiciniais japonų ginklais (lazdomis, virvėmis, sajais, tonfomis ir kt.) nuo ginkluoto užpuoliko, mokymasis naudotis šiais ginklais siekiant veiksmingiau nuo jų apsiginti. Džiudžitso mokomi policijos, specialiųjų tarnybų darbuotojai. Vykdomos kelių rūšių Džiudžitso varžybos; pagrindinės – technikos demonstravimo (demonstruojama įvairi Džiudžitso technika su ginklais ir be jų), laisvojo stiliaus varžybos (kontaktinės dvikovos tarp įv. stilių atstovų). Džiudžitso atstovai užima bene aukšč. vietas laisvojo stiliaus kontaktinėse varžybose (aštuonkampio kovos be taisyklių, bušido, absoliučiajame Eurazijos čempionate Rusijoje, Japonijoje ir kt.). Džiudžitso propaguoja nemažai organizacijų: Tarptautinė džiudžitsu federacija (International Jiu-Jitsu Federation, IJJF), įkūrta 1977, vienijanti šio stiliaus atstovus visame pasaulyje, Tarptautinė budo federacija (International Budo Federation, IBF), įkūrta 1960, vienijanti įvairių stilių ir kovos rūšių atstovus, 2008 turėjo 25 narius, Tarptautinė kovos meno sąjunga (International Martial Arts Union, IMAU), įkūrta 1992, vienijanti džiudžitsu, kobudo, karatė džitsu (karate-jitsu), kombat džitsu (combat-jitsu) plėtojančias organizacijas.